įkampus

įkampùs, -ì adj. (3^a); B įstrižas, įvijas.

įkampiaĩ adv. J, DŽ: Liepsnos įkampiai lėkė pro šalį rš. Tie gula – vienas ant šono, kitas ant to, trečias ant viršaus ir įkampiai Vlkv.